Hipertenzijos etiologijos patogenezė


Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas. Plautinė hipertenzija — tai patologinė būklė, kuriai hipertenzija spaudimas maistas padidėjęs plaučių kraujagyslių pasipriešinimas ir kraujospūdis jose.

Pirminė arterinė hipertenzija Pirminė arterinė hipertenzija Arterinė hipertenzija yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Pasaulio sveikatos organizacijos m. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, proc. Arterinė hipertenzija AH diagnozuojama proc.

Plautinė hipertenzija diagnozuojama, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra didesnis kaip 25 mm Hg. Bendros plautinės hipertenzijos sunkumo klasifikacijos nėra.

Kai kurie autoriai plautinę hipertenziją iki 36 mm Hg sistolinio spaudimo laiko lengva, nuo 36 iki 50 mm Hg — vidurinio sunkumo, didesnę kaip 50 mm Hg — sunkia. Kitų autorių nuomone, plautinė hipertenzija iki 45 mm Hg yra vidurinio sunkumo, o didesnė — sunki.

Klinikinių ligos simptomų atsiranda tuomet, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra 30—40 mm Hg, o kai jis būna 60—70 mm Hg, ligonio būklė yra labai sunki. Pagal etiologiją ir klinikinius požymius plautinė hipertenzija skirstoma į penkias grupes PSO m.

  • Hipertenzijos laipsnio rizikos faktorius su
  • Arterinė hipertenzija
  • Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
  • Hipertenzija – Vikipedija
  • Plautinė hipertenzija - Sveikas Žmogus
  • Pirminė arterinė hipertenzija | OrionPharma
  • Hipertenzijos simptomai - Paliesiaus fizinio krūvio klinika - individualios programos be vaistų!

Hipertenzijos etiologijos patogenezė plautinė hipertenzija yra būdinga plautinei hipertenzijai, sukeltai kairiosios širdies ligų. Prekapiliarinė hipertenzija yra būdinga visoms kitoms plautinės hipertenzijos grupėms.

Plautinė hipertenzija diagnozuojama remiantis būdingais plaučių radiologiniais požymiais, širdies ultragarsinio tyrimo duomenimis arba dešiniosios širdies kateterizavimo metu tiesiogiai pamatuotu spaudimu plaučių arterijoje.

Praktiškai širdies ir plaučių arterijų kateterizavimas dažniausiai atliekamas sergant idiopatine plautine hipertenzija ir pirmine širdies liga.

Arterinė hipertenzija

Kitais atvejais spaudimas plaučių arterijoje išmatuojamas netiesioginiu būdu. Tyrimo metodai.

hipertenzijos etiologijos patogenezė

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas. Plautinei hipertenzijai būdinga išsiplėtę plautinis kamienas, plaučių šaknys ir dešiniosios širdies ertmės padidėjęs II širdies lankas kairiajame kontūre.

Daugiau kaip 16 mm padidėjęs dešiniosios nusileidžiančiosios plaučių arterijos skersmuo ir daugiau kaip 18 mm kairiosios plaučių arterijos skersmuo rodo esant plautinę hipertenziją. Kompiuterinė plaučių tomografija.

Pirminė arterinė hipertenzija

Kompiuterinė plaučių tomografija su angiografija labai svarbus metodas plaučių kraujagyslėms jų pločiui, eigai ir kt. Matoma elektrokardiografinių dešiniojo skilvelio hipertrofijos požymių — širdies rotacija apie išilginę ašį pagal laikrodžio rodyklę, elektrinės širdies ašies nuokrypis į dešinę ir vertikali hipertenzijos etiologijos patogenezė pozicija, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada ir kt. Elektrokardiografija — mažai jautrus metodas plautinei hipertenzijai verifikuoti, todėl normali elektrokardiograma plautinės hipertenzijos diagnozės nepaneigia.

Echokardioskopija yra neinvazinis metodas, kuriuo galima nustatyti plautinę hipertenziją ir įvertinti jos sunkumą. Svarbiausi echokardiografiniai plautinės hipertenzijos požymiai — išsiplėtusios dešiniosios širdies ertmės, tariamai padidėjęs slėgis plaučių arterijoje, kraujo srovės regurgitacija pro triburį vožtuvą, nenormalus tarpskilvelinės pertvaros judėjimas.

Kraujo dujų tyrimas. PPH būdinga hipoksemija.

hipertenzijos etiologijos patogenezė

Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija Apibrėžimas. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija — tai patologinė smulkiųjų plaučių kraujagyslių neįskaitant kapiliarų būklė, kuriai būdinga proliferacija, remodeliacija, padidėjęs pasipriešinimas ir padidėjęs spaudimas hipertenzijos etiologijos patogenezė arterijose.

Sergamumas idiopatine plautine arterine hipertenzija IPAH yra 2—6 atvejai 1 mln. Paprastai serga jauni 30—40 metų žmonės, dažniausiai moterys. Patologiniai morfologiniai pokyčiai.

Hipertenzija

Hipertenzijos etiologijos patogenezė, sergančių IPAH, patologiniai morfologiniai pokyčiai yra įvairūs ir nebūdingi vien šiai ligai. Būna arteriopatija, kuri pasitaiko sergant ir kitos kilmės plautine hipertenzija.

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3].

Tai kraujagyslių vidinio dangalo proliferacija ir fibrozė, vidurinio dangalo hipertrofija, pleksiforminiai kraujagyslių pažeidimai, trombai kraujagyslių spindžiuose.

Etiologija ir patogenezė. Idiopatinės plautinės arterinės hipertenzijos etiologija nežinoma.

hipertenzijos etiologijos patogenezė

Manoma, kad serga genetinį polinkį turintys asmenys. Svarbiausi patogenezės veiksniai yra in situ vykstantis uždegimas, trombozė, kolageno sintezė, sutrikusi vazokonstrikcinių tromboksanas A2, endotelinas 1, angiotenzinas II ir kt.

Hipertenzijos simptomai

Endotelio ląstelės sintetina endoteliną, kuris normaliomis sąlygomis dalyvauja palaikant kraujagyslių tonusą, taip pat ląstelių diferencijacijoje ir proliferacijoje. Patologijos atveju endotelinas skatina kraujagyslių lygiųjų raumenų hipertrofiją, fibroblastų proliferaciją ir kolageno sintezę, didina kraujagyslių laidumą, aktyvina neutrofilus ir kitas uždegimines ląsteles.

hipertenzijos etiologijos patogenezė

Dėl šių procesų mažėja ir visiškai užanka kraujagyslių spindis, kai kuriose kraujagyslėse susidaro trombų, didėja plaučių kraujagyslių pasipriešinimas, vystosi plautinė hipertenzija.

Vėliau sutrinka dešiniojo skilvelio ir visos širdies veikla.

hipertenzijos etiologijos patogenezė

Ligos pradžioje plaučių arterijos, veikiamos kraujagysles plečiančių vaistų, plečiasi, vėliau nesiplečia. Plaučių kapiliarų pleištinis spaudimas net vėlyvoje ligos stadijoje nepadidėja.

Plautinė hipertenzija

Klinikiniai simptomai. Dažniausiai vienintelis klinikinis ligos simptomas yra pamažu stiprėjantis dusulys. Ligos simptomų jau būna vidutiniškai 2,5 metų iki tol, kol liga diagnozuojama. Kiti ligos simptomai — nuovargis, krūtinės angina, sukelta dešiniojo skilvelio išemijos, periferinės edemos, sinkopė.

Apžiūrint gali būti matoma odos ir gleivinės cianozė. Auskultuojant širdį, girdimas akcentuotas ar net skilęs antrasis tonas plautinio kamieno klausymo taške.

hipertenzijos etiologijos patogenezė

Išsiplėtus dešiniajam skilveliui, atsiranda sąlyginis triburio vožtuvo nesandarumas. Krūtinkaulio srityje gali būti girdimas sistolinis hipertenzijos etiologijos patogenezė. Idiopatinei plautinei arterinei hipertenzijai būdingi rentgeniniai, elektrokardiografiniai ir echokardioskopiniai plautinės hipertenzijos hipertenzijos etiologijos patogenezė. IPAH diferencinei diagnostikai būtina atlikti išsamų plaučių funkcijos tyrimą, kompiuterinę plaučių tomografiją su angiografija, tirti kraują dėl antinuklearinių ir antineutrofilinių antikūnų ir kt.

Tiriant plaučius kompiuteriniu tomografu, matomas mozaikinis plaučių kraujotakos vaizdas, susidaręs dėl kraujagyslėse esančių trombų. IPAH būdinga sutrikusi dujų difuzija ir nedidelio laipsnio restrikcija. Bronchų obstrukcija ir stipri restrikcija dažniausiai rodo, kad plautinė hipertenzija yra antrinė, sukelta plaučių parenchimos ar kvėpavimo takų ligos. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai yra neaiškios kilmės plautinė hipertenzija ir paneigtos kitos jos priežastys.

Kokia yra hipertenzijos etiologija ir patogenezė

Standartizuoto idiopatinės plautinės arterinės hipertenzijos gydymo nėra. Visiems ligoniams, sergantiems IPAH, skiriama deguonies, kad kraujo įsotinimas deguonimi būtų didesnis kaip 90 proc. Jiems rekomenduojama vengti fizinio krūvio, nes jo metu spaudimas plaučių arterijoje labai padidėja. Moterims, sergančioms IPAH, rekomenduojama vengti nėštumo, nes jis labai pablogina būklę. Jei yra kraujo regurgitacija per triburį vožtuvą ir periferinių edemų, skiriama diuretikų.

Esant lėtiniam ar epizodiniam prieširdžių virpėjimui, rekomenduojama skirti digoksino.